Apie „Raštuota“

Raštuotos istorija dar labai trumpa, bet ilga, kaip karas. Atsirado ji savaime, iš didelio vidinio noro palaikyti ukrainiečius jų kovoje.

Ukrainos vėliava mūsų namų kieme pakilo vasario 25 dieną, kai pas mus atvyko pirmoji iš 15 karo pabėgėlė. O balandy išsisiuvinėjau pirmą „vyšyvanką“. Ir pasižadėjau vilkėti siuvinėtais drabužiais tol, kol karas nesibaigs. Greičiausiai, puošiuosi jais ir toliau, nes nuo raštų ir spalvų tiesiog negaliu atsitraukti.

Siuvinėjimo mašiną jau seniai turėjau namuose. Reikėjo rasti tikrų ukrainietiškų raštų. Internete susipažinau su ukrainiete, iš senųjų ukrainietiškų raštų kuriančią siuvinėjimo programas. Vieną po kito pirkau raštus, nors net nespėjau tiek išsiuvinėti. Vėliau sužinojau, kad tuo metu mano naujajai pažįstamai, kurios šeimą išblaškė karas, tai buvo didžiulė pagalba.

Pirmą išsiuvinėtą palaidinę padovanojau dukrytei gimtadienio proga. Antrą išsisiuvinėjau sau. Tuomet neįsivaizdavau, kad tai taps ne tik aistra, bet ir verslu. Tiesiog pažįstamos ir nepažįstamos moterys ėmė prašyti vyšyvankų. Vėliau ir vyrai.

Netrukus ėmiau ieškoti ir lietuviškų raštų ir jais siuvinėti marškinius, kuriuos pirkėjai mielai renkasi tiek šventei, tiek kasdienai. Labai įdomu atkurti tautinius lietuviškus raštus iš senų knygų, piešinių, nuotraukų, juos skaitmenizuoti ir pamatyti rezultatą ant lino audinio.

Dabar Raštuota parduotuvėje rasite ne tik tautiniais raštais, bet ir gėlėmis ir kitais gamtos elementais siuvinėtų drabužių. 

Kai orai atvėso, supratau, kad marškiniai, kad ir kokie gražūs, ne ką tešildo. Tuomet mano kolekcijoje ėmė rastis šiltukai - minkšti, šilti ir švelnūs džemperiai, siuvinėti gėlėmis, o vėliau ir proginiais (kalėdiniais) raštais.

Džaiugiuosi, kad Raštuota nestovi vietoje. Dar labiau džiaugiuosi, kai judėti į priekį skatina mano kūrybą pamilę pirkėjai. Jų dėka kolekcijoje atsiranta vis naujų ir netikėtų raštų, spalvų.

Man patinka kurti tai, kas gražu man, todėl visos palaidinės yra vienetinės ir neužsakomos. Jei jums patinka – labai džiaugiuosi. Pažadu, kad apsivilkę mano kurtą palaidinę nesutiksite moters ar vyro su lygiai tokia pačia.

Baisu ištarti, bet jei ne karas – Raštuota nebūtų atsiradusi. Tačiau tai nereiškia, kad karas atneša kažką gero. Sutikčiau atsisakyti šios kūrybos džiaugsmo, kad tik karas nebūtų prasidėjęs...

Rima Karalienė